Tai trečias pagal dydį šalies emyratas. Šardža turi 16 km ilgio pakrantę palei Persijos įlanką. Nuo neatmenamų laikų Šardža buvo vienas turtingiausių regiono miestų, o iki XIX amžiaus pradžios – svarbiausias uostas visoje Persijos įlankoje. Dabar tai modernus miestas, apsuptas beribės dykumos ir turintis didžiulį istorinį palikimą. Vienas labiausiai žavinčių šio emyrato vaizdų – Halido lagūnos viduryje esantis 100 m aukščio fontanas, vaizduojantis naftos srovę, atnešusią šaliai neregėtus turtus ir gerovę. 1998 metais Šardža UNESCO buvo pripažinta arabų pasaulio kultūros sostine, 2014 m. – Islamo kultūros sostine, 2015 m. – Arabų turizmo sostine. Daugybė muziejų, arabiško stiliaus architektūrinių pastatų byloja apie arabų dėmesį savo šalies kultūrai. Šiame mieste įrengtas garsiausias visoje įlankoje istorijos muziejus bei didžiausia ir gražiausia Šarždos emyrate Feisalo mečetė.
Kiti Šardžos emyrato miestai: Al Dhaid, Al Badayer, Khorfakkan, Kalba ir Dibba AlHisn.
Šardžos emyratas – islamiškosios kultūros puoselėtojas moderniame šalies kontekste. Siekiant išlaikyti arabišką dvasią, visame emyrate uždrausta parduoti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Viešoje erdvėje alkoholio vartoti negalima, tačiau Jūsų viešbučio kambarys jau laikomas privačia erdve. Dauguma viešbučių yra ant jūros kranto arba netoli jo, todėl šių viešbučių gyventojai gali lepintis visais saulės ir jūros teikiamais malonumais.
Šardžos jūreivystės muziejus (Sharjah Maritime Museum) – atidarytas 2003 metais, čia lankytojai susipažįsta su emyrato jūriniu gyvenimu, kuris buvo ir yra labai svarbus emyrato įsikūrimui ir vystymuisi.Čia taip pat pamatysite unikalius Arabijos perlus, susipažinsite, kaip jie renkami, matuojami, sveriami.
Šardžos kaligrafijos muziejus (Sharjah Calligraphy Museum) – atidarytas 2002 metais, čia lankytojai susipažįsta su arabų istorija ir paveldu per rašytinius šaltinius.
Al Esla mokykla-muziejus (Al Eslah School Museum) – pirmoji oficiali švietimo įstaiga Šardžoje buvo įkurta 1935 metais, mokykla tebeveikia ir dabar. Mokiniai priimami iš viso Persijos įlankos regiono. Muziejuje galite pamatyti pirmuosius medinius suolus, mokinių bendrabutį ir kt. istorinius eksponatus.
Šardžos meno muziejus (Sharjah Art Museum) – pasivaikščiokite meninio meistriškumo ir saviraiškos pasaulyje. Atidarytas 1997 metais, muziejus yra didžiausias įlankoje, eksponuojamos nuolatinės žinomų menininkų kolekcijos ir laikinos parodos.
Islamo civilizacijos muziejus (Sharjah Museum of Islamic Civilization) – pirmasis tokio pobūdžio muziejus JAE.
Al Mahata muziejus („Al Mahatta“ išvertus reiškia „stotis) (Al Mahatta Museum)- 1932 metais Šardžoje buvo atidarytas pirmasis oro uostas JAE. Pagrindinis jo tikslas buvo aptarnauti komercinius skrydžius iš Britanijos į Indiją.
Mokslo muziejus (Sharjah Science Museum) – atidarytas 1996 metais, turintis daugiau nei 50 interaktyvių ekranų, pritaikytų įvairiaus amžiaus grupėms.Nesvarbu kokio Jūs amžiaus – pasimėgaukite mokslu jį liesdami.
Archeologijos muziejus (Archaeology Museum) – čia saugomi ir eksponuojami visi radiniai nuo archeologinių kasinėjimų Šardžoje pradžios 1972 m.
Šardžos akvariumas (Sharjah Aquarium) – apima 6500 m² teritoriją, 20 akvariumų, kurių kiekvienas pripildytas 1,8 mln litrų vandens, 250 gyvūnų rūšių.
Šardžos atradimų centras (Sharjah Discovery Center) – tai centras, skirtas vaikams bei puiki vieta išvykai su visa šeima. Centras suskirstytas į 7 temines sritis, kuriose galima liesti, čiuopti, konstruoti, dalyvauti ir t.t.: spalvų pilnoje arenoje nuostabi vandens dinamika, 5 pojūčiai, įspūdingos kelionės, statybų technologijos, tapimas TV žvaigžde, lipimas sienomis ir vaikų supermarketas „pirk, kol nukrisi“.
Šardžos paveldo muziejus (Sharjah Heritage Museum) – aplankę muziejaus 6 galerijas: Kraštovaizdžio („Landscape“), Gyvenimo būdo („Lifestyle“), Šventės („Celebrations“), Pragyvenimo šaltiniai („Livelihood“), Tradicinės žinios („Traditional knowledge“) ir Sakytinės tradicijos („Oral traditions“), būsite pilnai susipažinę su turtinga JAE ir Šardžos istorija bei gyvenimo būdu.
Žymios vietos:
Šardžos Islamo kultūros sostinės 2014 paminklas (Sharjah Islamic Culture Capital Monument 2014) – 42 metrų aukščio, padengtas žaliu granitu, apsuktas aliuminio spirale.
Al Majaz amfiteatras (Al Majaz Amphitheatre) – romėnų stiliaus amfiteatras yra pirmasis amfiteatras regione, pastatytas Al Majaz saloje, Khalid lagūnoje Islamo kultūros sostinės 2014 garbei. Amfiteatras talpina 4500 žiūrovų, užima 7238 m² ploto.
Al Nur mečetė (Al Noor Mosque) – pastatyta šeicho Dr. Sultan Bin Mohammed Al Qasimi žmonos Jawaher Bint Mohammed Al Qasimi nurodymu, Osmanų architektūros stiliaus mečetė.
Emyratų akis (Eye Of The Emirates) – tai vienas ryškiausių Šardžos simbolių, 60 metrų aukščio, pakilus į aukščiausią tašką galima pamatyti visą Šardžą ir dalį Dubajaus.
Karaliaus Faisal mečetė (King Faisal Mosque) – atidaryta 1987 m., pati didžiausia mečetė Šardžoje, pavadinta karaliaus Faisal bin Abdul Aziz Al Saud, nuo 1964 iki 1975 valdžiusio Saudo Arabiją. Mečetė talpina 16670 tikinčiųjų.
Vėliavos sala (The Flag Island) – saloje stovinčios JAE vėliavos stiebas yra 7-as pagal aukštį pasaulyje (123 metrai), pačios vėliavos dydis – 15x30 metrų.
Al Rola aikštė (Al Rolla Square) – 1800-aisiais metais šioje vietoje buvo pasodintas pirmasis banjanas, bengalinis fikas — visžalis medis, vietiniai jį vadina „Rola medžiu“. Nuo to ir kilo aikštės pavadinimas. Didžiųjų švenčių metu šeimos iš visų Emyratų renkasi šioje aikštėje švęsti.
Arabų pasaulio kultūros sostinės monumentas (Cultural Capital of the Arab World Monument) – 1998 metais Šardža UNESCO buvo pripažinta arabų pasaulio kultūros sostine.
Kuveito aikštė (Kuwait Square) – pastatyta įamžinti stiprius ryšius tarp JAE ir Kuveito.
Al Itihad aikštė (Al Ittihad Square) – viena didžiausių Šardžos aikščių, apimanti 60 000 m² plotą. Viduryje aikštės stovi paminklas-kolona, apačioje apsupta septynių kriauklių su perlu viduje, kurios simbolizuoja kiekvieną iš septynių emyratų. Kolonos viršuje - auksinis perlas, simbolizuojantis emyratų sąjungą.
Kultūros aikštė (Cultural Square) – viena iš įspūdingiausių Šardžos vietų, apsupta įspūdingais Islamo architektūros statiniais. Šioje aikšteje stovi Korano skulptūra.
Centrinis turgus (Central Souk) – veikia nuo 1979 metų ir yra pagrindinis Šardžos turgus, talpinantis apie 600 parduotuvių.
Al Arsa turgus (Souk Al Arsah) – tai bene seniausias turgus JAE.
Al Kasba (Al Qasba) – kanalo, jungiančio Al Khan lagūną ir Khalid ežerą, krantinė Šardžos centre, kurioje gausu kavinių ir barų, apžvalgos ratas Etisalat Eye.
Perėję Al Kasbos (Al Qasba) krantinę, atsidursite Al Majaz (Al Majaz) krantinėje, kurioje taip pat gausu kavinių ir barų, didžiulis fontanas, poilsio zonos, žaidimų aikštelės vaikams, kt.
Gamtos draustiniai:
Kor Kalba gamtos draustinis (Khor Kalba Nature Reserve) – vienas iš seniausių ir didžiausių draustinių JAE rytinėje pakrantėje, driekiasi apie 1230 hektarų. Čia rado prieglobstį daug nykstančių paukščių rūšių, vieni iš tokių didysis baltasis garnys ir tulžys.
Vadi Al Helou saugoma teritorija (Wadi Al Helow Protected Area) – draustiniu paskelbtas 2007 metais. Čia siekiama apsaugoti slėnius ir kalnus tokius biologinius išteklius kaip paukščiai, ropliai, graužikai ir gėlavandenės žuvys.
Vasit draustinis (Wasit Nature Reserve) – šiame draustinyje siekiama apsaugoti smėlio kopas, druskos tvenkinius, ežerą , 198 rūšis paukščių, mažus žinduolius, roplius ir vabzdžius.
Al Doulaima draustinis (Al Doulaimah Nature Reserve) – „Al Doulaimah“ išvertus reiškia „tamsa“, kadangi draustinyje sąlyginai tamsu netgi dieną dėl medžių lajos sudaromo šešėlio. Šiame draustinyje gyvena tigrai, antilopės, vilkai, kiškiai, elniai, lapės, ropliai, kt.
Džabal Al Faija draustinis (Jabal Al Fayah Reserve) – viena iš svarbiausių saugomų vietovių Šardžoje. Draustiniu paskelbtas 2007 metais siekiant apsaugoti geologines struktūras, archeologines zonas ir fizinius išteklius.
Al Madina draustinis (Al Madina Nature Reserve)– vienas iš seniausių draustinių Šardžoje, siekia apsaugoti žvyro lygumas, medžių ekosistemą, o taip pat paukščių ir roplių rūšis.
Al Hefija draustinis (Al Hefya Nature Reserve) – šiame draustinyje labai palanki aplinka geros kokybės medui rinkti. Čia lizdus suka ir kiaušinius deda tokie paukščiai kaip laukiniai balandžiai, kukučiai, vanagai ir kitų rūšių atstovai.